Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu.
Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir svarbiausia, atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t.
Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę. Šiuo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 % buitinių atliekų.
Kompostui nenaudojama: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų.
Kompostuoti galima: virtuvės atliekas – vaisių, daržovių gabaliukai, vaisių, daržovių žievės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, suplėšytas popierius; sodo atliekas – augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas.
Kada pradėti kompostuoti?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Kur kompostuoti?
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
Kompostuoti rekomenduojama:
- ant žemės paruoštoje vietoje,
- specialiuose konteineriuose.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1–2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
Kaip kompostuoti?
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15–20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Komposto vartymas
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4–5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar 2 mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.
Sijojimas
Subrendęs kompostas gali būti sijojamas per retą tinklą (angos 1–2,5 cm), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar sumaišyti su dirvožemiu, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
Komposto konteinerio konstravimas
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:
- Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
- Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
- Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
- Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
- Deguonies patekimui ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.
Jei nėra galimybės kompostuoti namų sąlygomis, galima visas žaliąsias atliekas pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles ir rūšiavimo centrus.
