Naujiena

Jei panaudotą plastikinį maišelį išmetate į plastiko atliekų konteinerį, elgiatės teisingai. Bet teisingiausiai pasielgtumėte, jeigu to plastikinio maišelio visai nenaudotumėte – jis netaptų atlieka, kurios sutvarkymas pareikalauja papildomų sąnaudų.

Vienas Europos Sąjungos gyventojas per metus vidutiniškai pagamina beveik 35 kg plastiko pakuočių atliekų. Iš jų tik 13 kg yra perdirbama. Pakuotės sudaro apie 60 proc. plastiko pramonės galutinio vartojimo rinkos, bet Europos Sąjungoje iki šiol perdirbama mažiau kaip 40 proc. plastikinių pakuočių.

„Tam, kad padidėtų pakuočių atliekų perdirbimo tempas, skirtingų plastikų atliekos turėtų būti renkamos atskirai pagal jų sudėtį, o siekiant efektyvesnio skirtingų polimerų plastikų atskyrimo, reiktų tobulinti atliekų rūšiavimo linijas ir technologinius procesus apdorojimo įrenginiuose“, - sako Kauno technologijos universiteto doktorantas Artūras Torkelis.

Projekto STOPWASTE partneriams jis pristatė savo atliktą mokslinį tyrimą, kurio metu, remiantis trijų Baltijos šalių savivaldybių praktika, buvo analizuojami plastiko ir plastiko atliekų sudėtis bei srautai, veiksniai, darantys įtaką pakuočių atliekų perdirbimo žiediškumui.

Programos INTERREG EUROPE lėšomis finansuojamo tarpregioninio projekto STOPWASTE partnerių susitikimas, vykęs Rumunijos sostinėje Bukarešte buvo skirtas pakuočių ir pakuočių atliekų problematikai. Plastiko pakuočių atliekų tvarkymas ir plastiko perdirbimas yra bendras iššūkis, su kuriuo susiduria visos projekte dalyvaujančios šalys: Lietuva, Portugalija, Nyderlandai, Rumunija.

Susitikime jų atstovai diskutavo apie jau įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti praktikas, kurios leistų mažinti plastiko atliekų kiekį ir didinti jų perdirbimo apimtis, užtikrintų aktyvesnį visuomenės įsitraukimą į žiedinės ekonomikos procesus.

Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis turi savo patirties tiek atliekų tvarkymo, tiek jų prevencijos, kuri yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, mažinant susidarančių atliekų kiekius, srityse. Partnerių susitikimuose pasidalijus šia patirtimi, formuojama nauja atliekų tvarkymo politika, pritaikant geriausias idėjas pagal kiekvienos šalies poreikius.

Itin svarbi ir įdomi yra praktinė pažintis su realia situacija, diskusija su atliekų tvarkytojais. Rumunijoje projekto dalyviai apsilankė dviejose atliekų tvarkymo įmonėse, kurioms, kaip ir kitur, tenka ne tik tvarkyti surinktas atliekas, bet ir nuolat susidurti su teisiniais, aplinkosauginiais iššūkiais. Viena didžiausių problemų – visuomenės pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema, kuri negali sėkmingai funkcionuoti be tikėjimo ir pasitikėjimo, kuriam labai didžiulę įtaką daro vietinės valdžios pozicija.

Atliekų tvarkymo kaina – irgi visiems aktualus klausimas. Bukarešto gyventojų mokama rinkliava priklauso ir nuo to, kurioje miesto vietoje jie gyvena. Rumunijos sostinė yra suskirstyta į šešis sektorius ir, pavyzdžiui, netoli centro esančiame antrame sektoriuje rinkliava yra apie 5 eurai per mėnesį vienam asmeniui. Įdomu tai, kad išties labai tvarkingame Bukarešto centre nei gatvėse, nei aikštėse nėra atliekų konteinerių – jie įrengti kiemuose, o ten, kur konteinerių aikštelių įrengti nėra galimybių, atliekos surenkamos apvažiavimo būdu.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.