Naujiena

Birštone jau prieš keletą metų įrengti modernūs požeminiai konteineriai, tačiau kai kur dar tebestovi ir senieji kubiniai bei varpo formos konteineriai, skirti pakuočių atliekoms. Jie nepuošia kurorto ir turi būti patraukti.

Išrūšiuotoms gyventojų atliekoms tikrai užtektų vietos požeminiuose konteineriuose, bet kartais jie persipildo greičiau nei turėtų. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad gyventojams skirtais konteineriais naudojasi įvairią veiklą vykdančios verslo įmonės. Teisės aktai numato, kad jos privalo sudaryti sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais ir turėti atskirus konteinerius savo atliekoms.  

„Kai kuriose įmonėse susidaro dideli atliekų kiekiai. Dedant jas į gyventojų atliekoms skirtus konteinerius, jie greit persipildo, žmonės būna nepatenkinti, konteinerius tenka dažniau tuštinti, o mokestinė našta už tai tenka savivaldybei“, - sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas.

Kaip spręsti šią situaciją, aptarta ARATC atstovų susitikime su Birštono savivaldybės vicemeru Vytu Kederiu, administracijos direktore Jovita Tirviene, direktorės pavaduotoju Valentinu Vincu Revucku, vyriausiuoju viešosios tvarkos skyriaus specialistu Irmantu Adamoniu.

„Senieji konteineriai Birštone buvo nuosekliai nuimami, bet kai kuriose vietose jie dar palikti. Būtina išsiaiškinti, ar įmonės yra sudariusios sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo, ar turi atskirus konteinerius mišrioms atliekoms, kad būtų aiškus realus papildomų  konteinerių poreikis“, - sakė administracijos direktorė J. Tirvienė.

Kokiais konteineriais naudojasi ir kaip pakuočių atliekas tvarko, artimiausiomis savaitėmis tikrins Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistai. Informacija bus perduota Birštono savivaldybei.

Patraukus senuosius konteinerius, bus stebima, kaip jie užsipildo ir esant poreikiui, organizuojamas papildomas atliekų vežimas.   

Pasak Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovo pavaduotojos Rasos Opolskienės, iš miesto patrauktus varpo formos pakuočių atliekų konteinerius būtų galima pastatyti kitose savivaldybės vietose, kur šiuo metu yra tik  mišrių atliekų konteineriai ir gyventojai neturi galimybės rūšiuoti.

Taip pat aptarta galimybė patraukti bendro naudojimo konteinerius iš probleminių vietų, kur daug šiukšlių išmeta pravažiuojantys žmonės, jeigu gyventojai sutiktų naudotis individuliais konteineriais. Kaip rodo kitų savivaldybių patirtis, žmonės sutinka didesnį atstumą traukti konteinerį ištuštinimui, kad išvengtų besikaupiančių šiukšlynų prie bendrų konteinerių.    

Susitikime kalbėta ir apie žaliųjų bei maisto atliekų tvarkymą. ARATC siūlo prie kapinių ir sodų bendrijoje pastatyti specialius konteinerius žaliosioms atliekoms, kad jos nebūtų metamos į kitus konteinerius. O maisto atliekų rūšiavimas – itin aktuali tema ir erdvė tobulėti. Iš Birštone išdalintų 340 individualių maisto atliekų konteinerių per vieną išvežimą ištuštinimui ištraukiama apie 40 proc.

Maisto atliekos – tai ne tik nesuvalgyto maisto likučiai, bet ir popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kavos, arbatos tirščiai, riebaluotas popierius, dėžės nuo picų ir kitų gaminių. Ir tikrai ne viską, ką reikia mesti į maisto atliekų konteinerius, galima kompostuoti. Pavyzdžiui, mėsos kaulai, žuvies liekanos kompostavimui netinka.

Nerūšiuojant maisto atliekų, lieka daugiau mišrių atliekų, o tai yra vienintelės atliekos, už kurių tvarkymą reikia mokėti.