Naujiena

Alytiškė Inga Jakimavičienė – mokytoja iš pašaukimo. Bet prieš keletą mėnesių ji paliko mokyklą ir išėjo dirbti į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

„Ateina metas, kai pajauti, kad reikia „perkrovimo“ – ir man po penkerių metų darbo su „priešmokyklinukų“ grupe jis atėjo“, - sako Inga. Ir tuoj pat juokdamasi priduria: „Bet toli nenuėjau: kaip mokiau, taip ir mokau, bet jau ne vien vaikus – ir suaugusius. Ir ne tik klasėje, bet ir įmonėse, vasaros stovyklose“.

Didžiausias pokytis, šmaikštauja Inga, yra tas, kad dabar jai nebereikia nuolat ieškoti, rinkti ir į namus tempti visokiausių atliekų – daugybė jų kasdien yra po ranka. Nesuprantantiems apie ką čia, ji paaiškina, kad dirbdama mokykloje rinkdavo įvairius naudotus daiktus, kuriuos naudodavo kaip priemones kūrybiniams užsiėmimams. Dabar tokie daiktai ją supa kasdien, o Inga ir toliau juos kūrybiškai naudoja.  

Oficialios Ingos pareigos – aplinkosauginio ugdymo specialistė, bet daugelis ją vadina vienu žodžiu: edukatorė, o vaikai kreipiasi įprastai – mokytoja.

Pasakyti, kad Inga moko, kaip vengti atliekų ir jas rūšiuoti, būtų gal ir teisinga, bet ne visai tikslu. Nes Inga nemoko – ji gyvena tuo, ką daro. Ir ne tik šį pusmetį, kai dirba Atliekų tvarkymo centre – rūšiavimu ji rūpinosi ir anksčiau: ir pati rūšiuodavo, ir ko nereikia nepirkdavo, ir kitus ragindavo taip daryti. Nes Ingai rūpi, kokioje aplinkoje gyvena ir kokioje teks gyventi dviem jos pačios vaikams bei daugybei kitų.

„Prieš ateinant dirbti į atliekų tvarkymo centrą galvojau, kad aš apie rūšiavimą žinau jei ir ne viską, tai tikrai daug. Bet pradėjusi čia dirbti, ėmiau galvoti, kad mano žinios buvo labai menkos“, - prisipažino Inga.

Pradėjusi dirbti ARATC‘e, ji buvo nustebinta, kiek daug subtilybių turi atliekų rūšiavimo ir jų tvarkymo procesai ir kaip nelengva kartais būna rasti vienareikšmį atsakymą į žmonių klausimus.

Dažname susitikime Ingai vis dar tenka aiškinti, kad išmetamų indelių nuo grietinės, jogurto ar kitų maisto produktų švariai išplauti nebūtina – užtenka pašalinti iš jų maisto ar skysčių likučius. Kartais tenka skambinti kolegoms ir tikslintis, į kurį konteinerį mesti plastikinį rašiklį (į plastiko), plastikinius žaislus (taip pat į plastiko, pašalinus elektronines ar kitas detales) ar sudužusią taurę (į stiklo).

Tokių ir panašių klausimų žmonėms kyla ne tik dėl nežinojimo, bet ir dėl skirtingai pastaruoju metu aiškinamų rūšiavimo reikalavimų bei pakuočių atliekų tvarkytojų noro plastiko, popieriaus ir stiklo konteineriuose matyti tik pakuočių atliekas, nors šie konteineriai yra skirti visoms antrinėms žaliavoms, įskaitant pakuotes, t. y. į juos galima mesti visas buityje susidarančias popieriaus, plastiko ir stiklo atliekas.

„Kad galėtum mokyti kitus, pats turi žinoti daug daugiau. Todėl man teko ir nuolat tenka gilintis, klausinėti kolegų, kad galėčiau atsakyti į įvairiausius klausimus, neklaidindama žmonių“, - kalbėjo Inga.

Jai patinka, kad aplinkosauginio ugdymo specialistės darbas yra artimas pedagoginei veiklai, kūrybiškas ir pilnas bendravimo su žmonėmis. „O „žali reikalai“, tokie kaip atsakingas vartojimas, rūšiavimas, aplinkos švara žmonėms tikrai rūpi, tik reikia su jais kalbėtis kiekvienam suprantamais terminais ir argumentais“, - įsitikinusi edukatorė.

Ji atskirai ruošiasi kiekvienai edukacijai, nes negali taip pat vienodai apie rūšiavimą pasakoti vaikui ir senjorui – jie gi turi ir skirtingą patirtį, ir skirtingą supratimą. Ingai rūpi, kad žmonės ne tik klausytųsi ir išgirstų, ką ji sako, bet ir suvoktų, kodėl jie turi tvarkyti savo atliekas, o ne numesti jas pareikšdami: aš už viską sumoku, o jūs tvarkykitės!

„Man svarbu, kad žmogus suvoktų, jog jis yra pats atsakingas už savo atliekas. Ir už tai, kiek jų pagamina, ir už tai, kaip jas sutvarko. Nesvarbu, kiek už tai sumoka – atsakingu jaustis turi kiekvienas – nuo pyplio iki senjoro“, - įsitikinusi Inga.

Ir apie savo darbą, ir apie atsakomybę už atliekų rūšiavimą, ir apie rūpestį gamtos ateitimi ji kalba su tokiu užsidegimu, kad tikrai nepalieka abejingų! Po Ingos pravestų edukacijų ne vienas parašo gražius padėkos žodžius, o jos aplinkosauginės edukacijos taip populiarėja, kad Inga atokvėpio neturi net vasarą. Ji važiuoja į įmones, lankosi jų renginiuose, prisikrovusi į automobilį daugybę naudotų daiktų, atvežtų į ARATC pakartotinio naudojimo centrą „TikoTiks“, vyksta į vaikų stovyklas.

Bet vasarą rimtai mokytis niekas nenori, tad Inga sugalvojo lengvesnio turinio edukacijas: diskutuoja su vaikais apie tekstilę, madą, drabužių ir kitų daiktų pirkimą bei nuomą, o galiausia surengia madų šou: vaikai demonstruoja kolekcijas, sukurtas iš ARATC padalinyje „TikoTiks“ surinktų drabužių bei aksesuarų.

Po tokių pamokų gerų emocijų netrūksta nei mokytojai, nei mokiniams, kurie Ingai visuomet parašo patį geriausią pažymį!

Nors aplinkosaugines edukacijas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras rengia jau ne vienerius metus, daugelis vis dar nustemba išgirdę, kad jos vyksta ne tik įmonės pakartotinio naudojimo padalinyje, bet gali būti ir išvažiuojamosios. Tad jei norite prasmingo užsėmimo, būtinai kreipkitės tel.   +370 618 61645.  Ir paskubėkite, nes prasidėjus mokslo metams susidaro ilgos eilės!

Aldona Jankauskienė