Tyrimai

Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo tyrimai

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. D1-661 „Dėl regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ir komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio juose vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 109-5148):

atlieka į mechaninio apdorojimo įrenginius priimamų ar Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus 4 kartus per metus (žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį). Parenkama po vieną šiukšliavežį iš kiekvienos savivaldybės ir iš kiekvieno paimama po ne mažiau kaip 300 kg atliekų.
vertina Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne pašalintų ar į mechaninio apdorojimo įrenginius priimtų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį savivaldybių ir regiono mastu.
veža tirti ir vertina Alytaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų po mechaninio apdorojimo įrenginio susidariusių atliekų biologinio skaidumo tyrimus.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išanalizuotos GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) pateiktos ataskaitos ir apibendrinti duomenys pateikti AAA tinklapyje.

Nuoroda į pateiktus duomenis: tyrimų ataskaitos.

Pakuočių atliekų morfologinės sudėties sezoniškumas ir jo įtaka surinkimo ir perdirbimo galimybėms

Tyrimas buvo pradėtas pusmetį prieš gėrimų pakuočių depozitinės sistemos Lietuvoje įvedimą (užstato sistema įvesta 2016-02-01), o baigtas praėjus keturiems mėnesiams po šios sistemos įvedimo. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti iš gyventojų surenkamų popieriaus ir plastiko atliekų morfologinę sudėtį, vertinamos jų perdirbimo galimybės.

Tyrimo ataskaita.

Tyrimo eiga ir rezultatai

Kauno technologijos universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Gintaro Denafo, pakuočių atliekas tyrimui ėmė skirtingu metų laiku, skirtingose regiono savivaldybėse – miestuose ir kaimuose. Buvo tiriamos ir individualių, ir daugiabučių namų konteineriuose „varpeliuose“ surenkamos pakuočių atliekos.

Viskas buvo daroma rankiniu būdu: pasirinkto konteinerio turinį išpildavo, rūšiuodavo atliekas į krūveles ir kiekvieną jų atskirai sverdavo.

Kiekvienoje vietovėje kiekvieną sezoną tyrimui buvo imama maždaug po 300 kg atliekų. Jų sudėtis ir kiekis tirti 2015 metų liepą ir spalį bei 2016 m. vasarį bei gegužę. Tyrėjai pastebėjo, kad sezoniškumas pakuočių atliekų kiekiui bei sudėčiai ženklios įtakos neturi.

Pastebėta, kad nuo 2016 metų pradžios Lietuvoje įvedus užstato sistemą, plastiko pakuočių atliekų buvo smarkiai sumažėję, bet po to jų vėl daugėjo. Neatmestina, jog tam įtakos turi tai, kad nemaža Alytaus regiono gyventojų dalis dažnai apsipirkinėja Lenkijoje, iš kurios parsivežtos pakuotės kaip užstatas mūsų šalyje nepriimamos.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaimiškose savivaldybėse plastiko pakuočių atliekų surenkama santykinai daugiau nei miestuose. Viena to priežasčių – kaimuose yra mažiau taromatų, todėl dalis pakuočių vis dar išmetama į konteinerius.

Didžiausią Alytaus regione surenkamų pakuočių atliekų dalį – daugiau kaip 32 proc. – sudaro PET pakuočių atliekos. Antroje vietoje – kartono pakuotės, sudarančios daugiau kaip 22 proc. Iš gyventojų surinktų pakuočių atliekų, plastiko plėvelės – 13,5 proc.

Visais metų laikais ir visur plastiko ir metalo atliekoms skirtuose konteineriuose pasitaikydavo popieriaus ir kartono, o popieriaus konteineriuose – plastiko priemaišų. Kai kas į šiuos pakuočių atliekų konteinerius neištveria neišmetęs stiklo, tekstilės, medicininių ar elektros bei elektronikos atliekų.

Lietuvoje tai buvo pirmas toks tyrimas, kurio tikslas – nustatyti , kiek ir kokių pakuočių atliekų susidaro ir kokia jų dalis tinkama perdirbimui. Ši informacija buvo labai svarbi atliekų tvarkymo sistemos administratoriams, nes jie suinteresuoti, kad kuo daugiau pakuočių atliekų būtų surenkama ir kuo daugiau atiduodama perdirbėjams. Tyrimų rezultatai buvo naudingi, siekiant išsiaiškinti realiai perdirbamų atliekų kiekius.

ARATC buvo svarbu išsiaiškinti, kiek tokių atliekų yra tinkamos perdirbimui ir tyrimo metu tai buvo nustatyta. Paaiškėjo, kad perdirbimui tinka beveik 70 proc. pakuočių atliekų.

Daugkartinių ir vienkartinių sauskelnių naudojimo įtaka atliekų susidarymui, jų privalumai bei trūkumai

Tyrimo "Daugkartinių ir vienkartinių sauskelnių naudojimo įtaka atliekų susidarymui, daugkartinių sauskelnių naudojimo privalumai bei trūkumai" ataskaita.

Alytaus regiono gyventojų nuomonės apie buitinių atliekų tvarkymą tyrimas

2007 m. sausio – 2008 m. balandžio mėnesiais VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras įgyvendino projektą „Alytaus regiono visuomenės informavimas ir mokymas apie aplinkos apsaugą: atliekų tvarkymas“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“.

Projekto metu atlikti šie tyrimai:

sociologinė apklausa “Alytaus regiono gyventojų nuomonės apie buitinių atliekų tvarkymą tyrimas”;
kaimo bendruomenių galimybių prisidėti prie atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo situacijos analizė.

Daugiau apie tyrimą rasite čia.

Tyrimai

Slapukų naudojimo parinktys

Funkciniai slapukai (būtini)

Našumo slapukai

Reklaminiai slapukai